…dar seniai, kai nei manęs, nei jūsų šiame pasaulyje nebuvo, o virš miškų ir laukų sklandė rūkas, Pasaulio Kūrėjas ilgai galvojo, kaip reikia Žmogui nueiti pas Žmogų…
Mąstė, dūmojo, kol pagaliau nusprendė nutiesti kelią. Maži, Žmogaus pėdų praminti takeliai išaugo į plačius vieškelius, o platūs vieškeliai susiaurėdavo iki takelių tose vietose, kur pločiui ir didybei nebuvo vietos. Jie nusidriekė per laukus, miškus, miestus…
Džiaugiamės, kad tie mūsų tiesti takai ir takeliai atvedė tiesiai į jūsų širdis. Jaukiame klegesyje skęstanti pilnutėlė salė, šypsenos ir padrąsinimai, o po renginio ir gausybė pagyrimų.
Ačiū visiems, prisidėjusiems prie šio stebuklo gimimo. Ačiū visiems, panorusiems išpildyti mokinių svajonę – žaidimų aikštelės įkūrimą.
Renginio akimirkas rasite galerijose :)