Sandoros progimnazija | nuotolinis mokymas | Sandora.eu

Kaip Lietuvoje mokosi vaikai, kurie fiziškai gyvena toli užsienyje? Tai, ko nežinojote apie nuotolinį mokymą ir 10 populiariausių mitų

Šiuolaikiniame pasaulyje išmanieji įrenginiai, internetas tampa neatsiejama mokymo(si) dalimi. Jais naudojasi tiek mokiniai, tiek nuo jų vos spėjantys neatsilikti pedagogai. Tačiau Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis pastebi – norint pamatyti, kaip iš tiesų kompiuteriai, išmanieji įrenginiai ir internetas pakeičia mokymo(si) sampratą, verta pasidomėti nuotoliniu mokymu.

„Fantastika, kad būdami Šiauliuose galime mokyti vaikus, gyvenančius Kinijoje, JAV ar Japonijoje“, – sako beveik 10-metį nuotolinio mokymo paslaugos į užsienį išvykusių lietuvių vaikams teikiančios mokyklos vadovas. Pašnekovo teigimu, nors Lietuvoje galimybė ne tik studentams, bet ir mokiniams mokytis nuotoliniu būdu egzistuoja jau kone dešimtmetį, apie tokią mokymo(si) formą girdėję dar tikrai ne visi.

„Įdomiausia, kad ar tai dėl nežinojimo, ar nesupratimo, kaip čia viskas vyksta, žmonės yra sukūrę įvairių legendų. Vieni įsivaizduoja, kad mokantis nuotoliniu būdu bus galima tiesiog sėdėti prie kompiuterio ir valgant spragėsius žiūrėti filmus, kiti mušasi į krūtinę ir draugams pasakoja, esą nusprendę mokytis tokia neįprasta forma bus priversti keltis net naktį, įsijungti kompiuterį ir dalyvauti nuotolinėje pamokoje“, – juokiasi K. Šaltis ir siūlo susipažinti su 10 populiariausių mitų apie nuotolinį mokymą, kuriuos griauna jo vadovaujamų mokytojų komanda.

 

 

1. Nuotolinis mokymas yra naujovė, kuri paplitusi visame pasaulyje, tik ne Lietuvoje.

Mitas. Nors nuotolinio mokymosi „gimtinės“ titulą atiduoti Lietuvai liežuvis neapsiverčia, mūsų šalyje nuotolinio mokymo paslaugas jau teikia daugiau kaip 50-imt įvairių ugdymo, švietimo įstaigų. Tiesa, programas, skirtas nuotoliniu būdu mokyti mokinius, turi vos kelios šalies mokyklos. Viena iš tokių, nuotoliniu būdu priimančių mokytis 1-8 kl. mokinius, yra Šiaulių „Sandoros“ progimnazija. Čia nuotoliniu būdu po visą pasaulį išsibarstę lietuvių vaikai sėkmingai mokosi jau nuo 2010-ųjų.

2. Norint mokytis nuotoliniu būdu, teks išklausyti informacinių technologijų žinių kursą.

Tikrų tikriausiais mitas! Jeigu mokinys, jo tėveliai moka įsijungti kompiuterį, naudotis internetu ir rengti dokumentus tokiomis programomis kaip „Microsoft Word“ ar į ją panašiomis, galima drąsiai teigti – pasirengimas mokytis nuotoliniu būdu yra daugiau nei patenkinamas. Žinoma, skenuojant rašto darbus, mokytojams paprašius kokią nors užduotį nufilmuoti, gali prireikti ir didesnio kompiuterinio raštingumo įgūdžių. Bet jeigu mokinys moka naudotis elektroniniu paštu (o kuris šiuolaikinis vaikas ar jo tėvelis to nemoka), tai visada galės prašyti pagalbos jį mokančių mokytojų.

Akivaizdu viena – nuotoliniu būdu nors kelis mėnesius pasimokiusio mokinio kompiuterinio raštingumo lygis visada bus gerokai aukštesnis nei jo bendraamžių, besimokančių įprastoje mokykloje kasdiene mokymosi forma.

3. Nuotoliniam mokymuisi reikalinga itin galinga kompiuterinė technika.

Mitas. Nebent darbui skirtą kompiuterį, patį paprasčiausią spausdintuvą (turintį skenavimo funkciją), internetiniams pokalbiams skirtą vaizdo ir garso techniką (tokią įrangą įprastai turi kiekvienas nešiojamas kompiuteris) būtų galima vadinti galinga kompiuterine technika. Kas iš tiesų yra galinga kompiuterinė technika? Į šį klausimą geriausiai atsakytų paaugliai kompiuterinių žaidimų entuziastai. Dar geriau – jo tėveliai, kurie kompiuterinės technikos parduotuves apeina kelių kilometrų spinduliu…

4. Praveriant virtualios klasės duris, namuose reikia turėti visą biblioteką arba gyvenant užsienyje atvažiuoti į Lietuvą nusipirkti vadovėlius – gi nebus iš  ko mokytis.

Mitas. Mokykla, siūlanti mokytis nuotoliniu būdu, pasirūpina ne tik vadovėliais, kurie mokiniams dažniausiai būna prieinami skaitmeniniu pavidalu. Dar daugiau – tapę nuotolinukais, mokiniai gauna prieigą prie virtualios mokymo(si) aplinkos, kurioje yra visa mokymuisi reikalinga medžiaga.

Pavyzdžiui, „Sandoros“ progimnazijos mokiniai ir mokytojai naudoja „Moodle“ virtualią mokymosi aplinką, kurioje pagal tik jiems sukurtą prieigą prisijungę mokiniai randa pamokų tvarkaraščius, mokytojų nufilmuotas mokomųjų dalykų pamokas, konsultacijų su mokytojais grafikus, nurodymus, kada kokį darbą reikia atsiskaityti ir pan.

5. Nuotolinis mokymasis – itin brangiai kainuojanti prestižinė mokymosi forma, skirta tik turtingiesiems.

Mitas. Nebent brangiai įkainotumėte tėvelių pagalbą savo atžaloms. Mokymasis nuotoliniu būdu visiškai nieko nekainuoja, t. y. nėra jokių mėnesinių ar semestrinių įmokų už mokslą. Tiesiog užtenka mokyklai, teikiančiai nuotolinio mokymo paslaugas, atsiųsti prašymą dėl priėmimo mokytis nuotoliniu būdu. Ir – pirmyn!

6. Tokia mokymosi forma – tik iš neturėjimo ką veikti.

Mitas. Neturėdami ką veikti, žmonės dažniausiai miega, keliauja arba žiūri filmus. Tėveliai, nusprendę savo vaiką leisti mokytis nuotoliniu būdu, visada įvertina tokio sprendimo naudą. Pati didžiausia nauda, kad su šeima išvykę mokiniai, net būdami kitoje šalyje ar kitame žemyne, gali mokytis Lietuvos mokykloje ir visiškai nemokamai įgyti išsilavinimą. Tai ypač svarbu tiems vaikams, kurie iš gimtinės išvežami ne visam laikui. Vadinasi, grįžę į tėviškę vaikai toliau galės sėkmingai mokytis kartu su savo bendraamžiais.

7. Nuotoliniu būdu mokyklą baigusio mokinio išsilavinimo pažymėjimas skiriasi nuo tų, kuriuos gauna bendraamžiai, mokyklą baigę kasdien zulindami mokyklinį suolą, kasdien fiziškai būdami mokykloje.

Tikrų tikriausiais mitas! Kadangi mokantis tiek įprastu, tiek nuotoliniu būdu mokiniai karčias žinių šaknis kremta pagal tas pačias Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas bendrąsias mokomųjų dalykų programas, mokyklos ar programos baigimo pažymėjimai visiems išduodami vienodi. Vienodą šie pažymėjimai turi galią ir vėliau tęsiant mokslus gimnazijoje, aukštojoje mokykloje.

Tiesa, pasirinkus nuotoliniu būdu mokytis ne visus mokomuosius dalykus, o tik lietuvių kalbą ir literatūrą, Lietuvos istoriją ir Lietuvos geografiją (lituanistinis modelis), tikėtis pažymėjimo, patvirtinančio, kad mokinys baigė, pavyzdžiui, pagrindinio ugdymo pirmos pakopos programą, nereikėtų. Tokiu atveju mokyklos išduoda pažymą apie mokymąsi. Kita vertus, lituanistinį modelį renkasi tik tie užsienyje gyvenančių lietuvių vaikai, kurie mokosi toje šalyje, kurioje gyvena. Ir elgiasi jie taip todėl, kad nenori visiškai nutraukti ryšių su Lietuva, nenori pamiršti gimtąją kalbą, jos istoriją. Mat šių dalykų nėra mokoma jokioje užsienio valstybinėje mokykloje.

8. Mokytis nuotoliniu būdu galima pradėti tik nuo pirmos klasės.

Mitas. Mažai kas nėra girdėję posakio: „Geriau vėliau, negu niekada“. Panaši taisyklė taikytina ir kalbant apie nuotolinį mokymąsi. Žinoma, būtų puiku, jeigu laikinai į užsienį su mokyklinio amžiaus netrukus sulauksiančia atžala išvykstantys tėvai pasirūpintų ir jos ugdymu. Bet nutinka visko – tėvai išlekia nepagalvoję, bando įsitvirtinti užsienyje, o apie galimybę vaiką mokyti gimtinėje nuotoliniu būdu sužino tik… Po kokių poros metų, kai vaikas jau turėtų lankyti nebe pirmą, o trečią klasę.

Kai mokykla gauna prašymą nuotoliniu būdu mokyti vaiką, senokai išaugusį pirmokėlio uniformą, pagal turimą informaciją (pateiktus asmens patirtį ir pasiekimus įrodančius dokumentus, atsižvelgusi į jo amžių, pokalbius su mokiniu, jo tėvais) priima mokytis į klasę, kurioje mokosi jo bendraamžiai. Labai dažnai tokiam mokiniui, kuris mokėsi užsienio valstybėje, kyla lietuvių kalbos mokymosi sunkumų. Todėl mokykloje su tėvais tariamasi dėl mokiniui teikiamos švietimo pagalbos, siūloma tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos.

9. Bent kartą atvykti į mokyklą vis tiek reikės.

Mitas. Visi su mokinio priėmimu mokytis susiję dokumentai gali būti tvarkomi nuotoliniu būdu. Atvykti į mokyklą nereikia ir atsiskaitant mokytojų paskirtas užduotis, laikant testus, rašant kontrolinius darbus. Modernios technologijos, šiuolaikiška „Moodle“ virtuali mokymo(si) aplinka ir vaizdo konferencijos kambarys „Adobe Connect“ – tai priemonės, leidžiančios mokytis nuotoliniu būdu nekeliant kojos iš namų. Žinoma, kai mokinys, kurį mokytojai metus ar ilgiau pažįsta tik iš virtualaus bendravimo, atvyksta į mokyklą gyvai susitikti su jį mokančiais pedagogais, visada būna smagu.

10. Mokytis nuotoliniu būdu yra labai sunku.

Beveik mitas. Šį mitą pagrįsti arba paneigti yra labai sudėtinga. Sunku ar lengva – viskas priklauso nuo paties mokinio. Juk ir kasdien į mokyklą žygiuojantiems mokiniams vieniem mokytis sekasi geriau, kitiems – prasčiau. Panašiai ir su nuotoliniu mokymusi. Tiesa, mokantis nuotoliniu būdu mokiniui gali būti kur kas sunkiau rasti vidinės motyvacijos mokytis, atlikti mokytojų paskirtas užduotis. Todėl tėvelių pagalba, paraginimas, paskatinimas – labai reikalingas.

Šaltinis: http://m.technologijos.lt/text/cat/372/article/S-69360