Mes ir vėl žengėme Viešpaties pažinimo keliu. Šįkart vasariškai saulėtu, šiltu tik jau kvepiančiu jurginais ir prinokusiais obuoliais. Buvimas bendrystėje ir tylioje maldoje su šalia žingsniuojančiais nepastebimai tirpdė einamus kilometrus.
Džiaugiamės, kad šioje kelionėje sutikome draugus, įkvėpėme tyro oro gurkšnį, šildėmės laužo kaitroje po atviru žvaigždėtu dangum, o svarbiausia – dar vienu mažu žingsneliu priartėjome, Viešpatie, prie tavo malonės.
