Nemažoje dalyje šalies ugdymo įstaigų integruotas ugdymas vis dar piešiamas mįslingo baubo portretu. Tačiau ne pirmus metus pagal pradinių klasių integruoto ugdymo „Vaivorykštės“ programą dirbantys pedagogai į ugdymo procesą žvelgia plačiau. Kokie šios programos privalumai ir trūkumai – apie tai diskutuota susėdus kartu prie bendro stalo su programos sumanytojais, vadovėlių autoriais, mokytojais ir mokinių tėveliais.
Diskusijos išplis po visą Lietuvą
Į „Sandoros“ progimnazijos pradinių klasių mokytojų kvietimą pasikalbėti apie kitokio ugdymo galimybes mokant pradinukus, atsiliepė ne tik literatūrologas, literatūros kritikas, leidyklos „Baltos lankos“ generalinis direktorius Saulius Žukas. Padiskutuoti atvyko keliolika kolegų iš Šiaulių miesto mokyklų, keli „Vaivorykštės“ programos vadovėlių autoriai. Išsakyti savo pastebėjimų apie kitokio ugdymo perspektyvas, mokytojų, vaikų laukiančius iššūkius sutiko ir „Sandoros“ progimnazijos 3 kl. mokinės mama Aušra Kušlienė, dirbanti Šiaulių miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje logopede.
„Po jūsų kvietimo, man atsirado noras šią idėją vystyti ir kituose šalies miestuose. Jau pavyko su keliomis mokyklomis sutarti, kad ir ten bandytume kalbėtis, kaip integruotą ugdymą padaryti mokytojams dar labiau patrauklų“, – sakė leidyklos „Baltos lankos“ atstovas.
Mokytojai neturėtų bijoti eksperimentuoti
Pedagogams dalijantis savo darbo patirtimi, kalbant, kad integruoto ugdymo sėkmę pirmiausia pajaučia būtent mokiniai, Šiaulių Centro pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Saulius Vilutis irgi išsakė viltį, kad jo ir kolegų leidžiami vadovėliai leidžia į mokymosi procesą žvelgti kaip į kintantį procesą. „Juk ir švietimo dokumentuose kalbama apie interpretacinį, ne tik apie reprodukcinį mokymą“, – sakė jis.
Vis dar bijančius eksperimentuoti ragino ir S. Žukas. Diskusijos dalyvius mokytojus drąsino ir kalbėjo, kad ne tiek svarbu pamokos metu vaiką išmokyti visko. „Kur kas svarbiau vaikams suformuoti reikiamus mokymosi įgūdžius“, – sakė svečias iš sostinės.