Jau penktą savaitę streikuojančius mokytojus palaiko ne tik rinkėjams norintys įtikti politikai. Šią savaitę į pedagogų paskatinimo akciją įsijungė po įvairius žemynus išsibarstę nuotoliniu būdu besimokantys Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos mokiniai, jų tėveliai. Užsienyje gyvenantys lietuviai siunčia į gimtinę streikuojančius mokytojus drąsinančias nuotraukas, o šalies valdžiai negaili karčių žodžių.
Stebisi politikų, žinomų žmonių pasisakymais
„Vaikai yra šalies ateitis. Kiek į juos investuosim, kokiems mokytojams leisim juos ugdyti ir auginti, priklauso tik nuo mūsų. Švietimas turi būti šalies prioritetas. Lietuva turi rasti lėšų padėti savo mokytojams gyventi ir dirbti oriai. Esame įkūrę verslų Lietuvoje ir tikrai neprieštarautume mokėti daugiau mokesčių, jeigu tai sukurtų geresnes gyvenimo sąlygas tiems, kurių rankose yra šalies ateitis“, – žodžių į vatą nevynioja daugelį metų Filadelfijoje (JAV) gyvenanti Sonata Venciūtė. Sonata pasakoja, kad nors Lietuvoje nebegyvena jau daug metų, kasdien skaito apie šalies aktualijas internete. „Nesame įsitraukę į politinį Lietuvos gyvenimą, bet tikrai domimės, kas čia vyksta. Tikrai žinome ir apie streikuojančius mokytojus. Norėtume kaip galime juos palaikyti“, – kalba už Atlanto gyvenanti lietuvė. Moters teigimu, jai sunkiai suprantami kai kurių Lietuvoje gyvenančių žinomų žmonių, politikų pasisakymai dėl dabartinės mokytojų situacijos. Labiausiai esą užkliuvo internete skaitytas straipsnis, kuriame rašoma, kad atlikėjas Marijonas Mikutavičius pasisakė, neva streikuojantys pedagogai bando įrodyti – mokytojų profesija prestižinė. „Mūsų, lietuvių emigrantų, akyse ji ir yra prestižine! – teigia S. Venciūtė. – Mes kasdien didžiąją dienos dalį savo vaikus patikim mokytojams, tad kartu su jais kuriame vaikų ateitį. Tai didžiulė atsakomybė. Nesuprantu, kodėl Lietuvos valdžia tokias atsakingas mokytojų pareigas nuvertina ir nesutinka, kad už šį sunkų darbą turi būti teisingai ir adekvačiai atlyginta. Mano vaikai turi nuostabių mokytojų, kuriems mes esam be galo dėkingi“.
Nustebino užsienyje gyvenančių lietuvių palaikymas
Šiaulių „Sandoros“ direktorius Kęstutis Šaltis sako, kad jo vadovaujamos mokyklos pedagogai kol kas prie streikuojančių mokyklų neprisijungė. „Ugdymo procesas vyksta įprasta tvarka, nes mūsų mokyklos mokytojai priklauso kitai profesinei sąjungai, kuri yra pasirašiusi Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį. Tad lieka du keliai – arba stoti į streiką organizuojančią profesinę sąjungą, arba palaikyti streikuojančius kolegas kitais įmanomais būdais“, – atvirauja mokyklos vadovas. Mintis pasiteirauti, ką apie dabartinę situaciją galvoja po įvairias šalis išsibarstę nuotoliniu būdu Lietuvos švietimo sistemoje savo vaikus ugdančių mokinių tėvai, pasak „Sandoros“ progimnazijos pedagogų profesinės sąjungos pirmininkės matematikos mokytojos metodininkės Dalios Vėdaraitės, kilo visai atsitiktinai. „Po absurdiškų aukščiausių valdžios atstovų arogantiškų pasisakymų viešoje erdvėje, su kolegomis diskutavome, kaip būtų galima išreikšti savo palaikymą tiems, kurie kovoja už visos šalies pedagogų orumą. Kadangi ugdymas „Sandoros“ progimnazijoje vyksta ne tik kasdiene, bei ir nuotoline mokymo(si) forma, nuspręsta leisti savo poziciją išsakyti ir šiems mūsų mokiniams, kurie gyvena ne Lietuvoje, bet yra mūsų švietimo sistemos dalis“, – pasakoja D. Vėdaraitė. Pedagogė pripažįsta – tokio didelio užsienyje gyvenančių lietuvių palaikymo tikrai nesitikėjo. Užteko paskelbti informaciją mokyklos virtualioje mokymo(si) aplinkoje, kad yra galimybė palaikyti streikuojančius mokytojus, ir vos per kelias valandas nurodytais el. pašto adresais iš Indonezijos, JAV, Vokietijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, kitų šalių ėmė plaukti ilgiausi laiškai, mokinių daryti plakatai, nuotraukos. „Kadangi nenurodėme termino, iki kada galima tokiu būdu išreikšti savo pilietinę poziciją, su nekantrumu stebime situaciją, kiek dar laiškų gausime“, – sako mokytoja ir priduria – „Sandoros“ progimnazijos mokytojai streikuojančius kolegas remia ne tik idėjiškai. Dalis progimnazijos mokytojų į streikuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos streiko fondo sąskaitą pervedė pinigų.
Emigrantai Lietuvos švietimo sistema pasitiki
Kad ne visiems emigrantams nusispjauti, kas vyksta šalyje, iš kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie išvyko, rodo tėvų pasiryžimas gyvenant užsienyje ugdyti savo atžalas Lietuvos švietimo sistemoje. „Mums labai svarbu, kad mūsų vaikai, gimę ir gyvenantys užsienyje, turi tokią net nesvajotą galimybę mokytis Lietuvos švietimo sistemoje. Esame be galo dėkingi, kad būdami lietuviškos mokyklos dalimi galime jaustis ir savo šalies dalimi, galime mokytis lietuviškai. Mus išugdė Lietuvos mokyklose ir Lietuvos universitetuose, o dabar sudaromos sąlygos moderniais mokymo metodais mūsų vaikams išlaikyti lietuviškas šaknis“, – sako dviejų vaikų mama Sonata iš Filadelfijos. Moteris pasakoja, kad pati augo mokytojos šeimoje, todėl puikiai supranta, kiek mokytojas savęs atiduoda mylimam darbui ir kiek mažai lieka laiko savo šeimai, vaikams. Todėl S. Venciūtė sako tikinti – mokytojai anksčiau ar vėliau turės būti išgirsti. Maskvoje gyvenantis Aleksiejus Kelbas, atsiuntęs nuotrauką, kurioje kartu su žmona laiko mokytojus drąsinantį kovoti už savo teises plakatą, sako tiesiog norėję parodyti savo poziciją. „Lietuvoje gyvena mūsų giminės, patys čia lankomes kelis kartus per metus, todėl mokytojų problemos mums svarbios“, – rašo šeštoko tėtis.
Laimingus vaikus moko laimingi mokytojai
Mokytojai teisingai elgiasi kovodami už, jų manymu, netinkamas darbo sąlygas. Tuo įsitikinusi ir prieš porą metų į Prancūziją išvykusi Asta Giovinė, kurios dukra nuotoliniu būdu taip pat mokosi mūsų progimnazijoje pagal pradinio ugdymo lituanistinį modelį. Marselyje su šeima gyvenanti lietuvė sako iš prancūzų jau išmokusi, kaip svarbu kovoti už savo teises. „Esu baigusi Šiaulių universitete pedagogiką. Nors pedagoginio darbo mokykloje nedirbu jau daug metų, vis dar prisimenu, kaip sunku Lietuvoje pasirinkusiems šią profesiją. Seniai kalbama, kad mokytojų darbo krūviai ir gaunamas atlyginimas nėra adekvatūs. Džiaugiuosi, kad jie pagaliau ryžosi rimtai kovoti už savo teises į geresnį gyvenimą“, – sako Asta, komenduodama savo ir dukros apsisprendimą iš Marselio į Lietuvą mokytojams siųsti palaikymo žinutes. Mokytojų streiką palaikanti JAV gyvenanti S. Venciūtė neslepia – visuomet skaudu girdėti, kaip gimtinėje likusi mokytojauti jos pusseserė pasakoja labai mylinti mokytojos darbą, bet iš gaunamo atlygio negalinti išlaikyti šeimos.
„Lietuvos mokytojų situacija yra apgailėtina. Žinote, visai neseniai sužinojau, kad ir mano gera draugė metė mylimą mokytojos darbą. Tiesiog dirbdama tokiomis sąlygomis, neberado laiko savo šeimai, vaikams, pasidarė irzli, nelaiminga. Apgailėtinas atlyginimas irgi padėjo priimti šį sprendimą. Kur mes bebūtume, kur begyventume, mums svarbu palaikyti mokytojus, nes mūsų vaikų ateitis priklauso nuo mokytojų gerovės. Aš, kaip mama, norėčiau savo vaikus patikėti tik laimingiems, gerbiamiems, oriems mokytojams, mylintiems ir išmanantiems savo darbą“, – sako emigrantė.