Kaip tyliai žemė iškvepia naują gyvybę…
Kaip uoliai saulės syvai liejasi pavasariu,
Aš klausausi.
Aš klausausi, kaip sueižėdama atsiveria sėkla,
Įsiklausau į smarkų šaknų augimą po žeme,
Žalias atžalas, prisikeliančias iš žiemos įsčių.
Klausausi erškėčių žiedų sprogimo,
Dar bevaisių šakų juoko, iš kurio kyla nauja gyvybė,
Laukinių gėlių, šokančių pievose.
Aš klausausi. <…>
Aš klausausi savo širdies sodo augimo.
Aš klausausi, kaip širdis gieda prisikėlimo giesmę.
Aš klausausi gyvenimo spalvų.
Aš klausausi.
Aš girdžiu Prisikėlimo žinią !
Pagal Marcrina Wiederkehr