Istorijos mokytoja
Esu „jauna“ mokytoja – istorijos mokau vaikus dar tik dvi dešimtis metų, nors į vaikų protus ir sielas beldžiuosi jau dvigubai ilgesnį laiką.
Galbūt gyvename netobulam pasaulyje, bet ir jame ne visos sienos nepraeinamos, ne visos durys uždarytos… Ir kai pavyksta pasibelsti ne tik į žinių, bet ir vaiko pasaulį, esu laiminga.
Stengiuosi į viską žiūrėti pozityviai, džiaugiuosi ir gabiais išdykėliais, ir stropiai besimokančiais. Užjaučiu tuos, kuriems sunku suvokti, kad patyčios – tai ne humoras, bet savęs pervertinimas.
Jei susitiksime miške ar kelyje, žinokit, kad čia semiuosi energijos ir geros nuotaikos.
Neįsivaizduoju savo gyvenimo be išvykų, miško, ežero, kelionių pėsčiomis, laivais, lėktuvais, autobusais arba bent dviračiu ar „šiaurietiškom lazdom“…