Šaltinis: https://www.etaplius.lt/nuotolinis-mokymasis-10-mitu-apie-galimybe-mokytis-kitaip-arba-mokykla-paskui-vaika

Jau penktą savaitę streikuojančius mokytojus palaiko ne tik rinkėjams norintys įtikti politikai. Šią savaitę į pedagogų paskatinimo akciją įsijungė po įvairius žemynus išsibarstę nuotoliniu būdu besimokantys Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos mokiniai, jų tėveliai. Užsienyje gyvenantys lietuviai siunčia į gimtinę streikuojančius mokytojus drąsinančias nuotraukas, o šalies valdžiai negaili karčių žodžių.

Stebisi politikų, žinomų žmonių pasisakymais

„Vaikai yra šalies ateitis. Kiek į juos investuosim, kokiems mokytojams leisim juos ugdyti ir auginti, priklauso tik nuo mūsų. Švietimas turi būti šalies prioritetas. Lietuva turi rasti lėšų padėti savo mokytojams gyventi ir dirbti oriai. Esame įkūrę verslų Lietuvoje ir tikrai neprieštarautume mokėti daugiau mokesčių, jeigu tai sukurtų geresnes gyvenimo sąlygas tiems, kurių rankose yra šalies ateitis“, – žodžių į vatą nevynioja daugelį metų Filadelfijoje (JAV) gyvenanti Sonata Venciūtė. Sonata pasakoja, kad nors Lietuvoje nebegyvena jau daug metų, kasdien skaito apie šalies aktualijas internete. „Nesame įsitraukę į politinį Lietuvos gyvenimą, bet tikrai domimės, kas čia vyksta. Tikrai žinome ir apie streikuojančius mokytojus. Norėtume kaip galime juos palaikyti“, – kalba už Atlanto gyvenanti lietuvė. Moters teigimu, jai sunkiai suprantami kai kurių Lietuvoje gyvenančių žinomų žmonių, politikų pasisakymai dėl dabartinės mokytojų situacijos. Labiausiai esą užkliuvo internete skaitytas straipsnis, kuriame rašoma, kad atlikėjas Marijonas Mikutavičius pasisakė, neva streikuojantys pedagogai bando įrodyti – mokytojų profesija prestižinė. „Mūsų, lietuvių emigrantų, akyse ji ir yra prestižine! – teigia S. Venciūtė. – Mes kasdien didžiąją dienos dalį savo vaikus patikim mokytojams, tad kartu su jais kuriame vaikų ateitį. Tai didžiulė atsakomybė. Nesuprantu, kodėl Lietuvos valdžia tokias atsakingas mokytojų pareigas nuvertina ir nesutinka, kad už šį sunkų darbą turi būti teisingai ir adekvačiai atlyginta. Mano vaikai turi nuostabių mokytojų, kuriems mes esam be galo dėkingi“.

Nustebino užsienyje gyvenančių lietuvių palaikymas

Šiaulių „Sandoros“ direktorius Kęstutis Šaltis sako, kad jo vadovaujamos mokyklos pedagogai kol kas prie streikuojančių mokyklų neprisijungė. „Ugdymo procesas vyksta įprasta tvarka, nes mūsų mokyklos mokytojai priklauso kitai profesinei sąjungai, kuri yra pasirašiusi Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį. Tad lieka du keliai – arba stoti į streiką organizuojančią profesinę sąjungą, arba palaikyti streikuojančius kolegas kitais įmanomais būdais“, – atvirauja mokyklos vadovas. Mintis pasiteirauti, ką apie dabartinę situaciją galvoja po įvairias šalis išsibarstę nuotoliniu būdu Lietuvos švietimo sistemoje savo vaikus ugdančių mokinių tėvai, pasak „Sandoros“ progimnazijos pedagogų profesinės sąjungos pirmininkės matematikos mokytojos metodininkės Dalios Vėdaraitės, kilo visai atsitiktinai. „Po absurdiškų aukščiausių valdžios atstovų arogantiškų pasisakymų viešoje erdvėje, su kolegomis diskutavome, kaip būtų galima išreikšti savo palaikymą tiems, kurie kovoja už visos šalies pedagogų orumą. Kadangi ugdymas „Sandoros“ progimnazijoje vyksta ne tik kasdiene, bei ir nuotoline mokymo(si) forma, nuspręsta leisti savo poziciją išsakyti ir šiems mūsų mokiniams, kurie gyvena ne Lietuvoje, bet yra mūsų švietimo sistemos dalis“, – pasakoja D. Vėdaraitė. Pedagogė pripažįsta – tokio didelio užsienyje gyvenančių lietuvių palaikymo tikrai nesitikėjo. Užteko paskelbti informaciją mokyklos virtualioje mokymo(si) aplinkoje, kad yra galimybė palaikyti streikuojančius mokytojus, ir vos per kelias valandas nurodytais el. pašto adresais iš Indonezijos, JAV, Vokietijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, kitų šalių ėmė plaukti ilgiausi laiškai, mokinių daryti plakatai, nuotraukos. „Kadangi nenurodėme termino, iki kada galima tokiu būdu išreikšti savo pilietinę poziciją, su nekantrumu stebime situaciją, kiek dar laiškų gausime“, – sako mokytoja ir priduria – „Sandoros“ progimnazijos mokytojai streikuojančius kolegas remia ne tik idėjiškai. Dalis progimnazijos mokytojų į streikuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos streiko fondo sąskaitą pervedė pinigų.

Emigrantai Lietuvos švietimo sistema pasitiki

Kad ne visiems emigrantams nusispjauti, kas vyksta šalyje, iš kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie išvyko, rodo tėvų pasiryžimas gyvenant užsienyje ugdyti savo atžalas Lietuvos švietimo sistemoje. „Mums labai svarbu, kad mūsų vaikai, gimę ir gyvenantys užsienyje, turi tokią net nesvajotą galimybę mokytis Lietuvos švietimo sistemoje. Esame be galo dėkingi, kad būdami lietuviškos mokyklos dalimi galime jaustis ir savo šalies dalimi, galime mokytis lietuviškai. Mus išugdė Lietuvos mokyklose ir Lietuvos universitetuose, o dabar sudaromos sąlygos moderniais mokymo metodais mūsų vaikams išlaikyti lietuviškas šaknis“, – sako dviejų vaikų mama Sonata iš Filadelfijos. Moteris pasakoja, kad pati augo mokytojos šeimoje, todėl puikiai supranta, kiek mokytojas savęs atiduoda mylimam darbui ir kiek mažai lieka laiko savo šeimai, vaikams. Todėl S. Venciūtė sako tikinti – mokytojai anksčiau ar vėliau turės būti išgirsti. Maskvoje gyvenantis Aleksiejus Kelbas, atsiuntęs nuotrauką, kurioje kartu su žmona laiko mokytojus drąsinantį kovoti už savo teises plakatą, sako tiesiog norėję parodyti savo poziciją. „Lietuvoje gyvena mūsų giminės, patys čia lankomes kelis kartus per metus, todėl mokytojų problemos mums svarbios“, – rašo šeštoko tėtis.

Laimingus vaikus moko laimingi mokytojai

Mokytojai teisingai elgiasi kovodami už, jų manymu, netinkamas darbo sąlygas. Tuo įsitikinusi ir prieš porą metų į Prancūziją išvykusi Asta Giovinė, kurios dukra nuotoliniu būdu taip pat mokosi mūsų progimnazijoje pagal pradinio ugdymo lituanistinį modelį. Marselyje su šeima gyvenanti lietuvė sako iš prancūzų jau išmokusi, kaip svarbu kovoti už savo teises. „Esu baigusi Šiaulių universitete pedagogiką. Nors pedagoginio darbo mokykloje nedirbu jau daug metų, vis dar prisimenu, kaip sunku Lietuvoje pasirinkusiems šią profesiją. Seniai kalbama, kad mokytojų darbo krūviai ir gaunamas atlyginimas nėra adekvatūs. Džiaugiuosi, kad jie pagaliau ryžosi rimtai kovoti už savo teises į geresnį gyvenimą“, – sako Asta, komenduodama savo ir dukros apsisprendimą iš Marselio į Lietuvą mokytojams siųsti palaikymo žinutes. Mokytojų streiką palaikanti JAV gyvenanti S. Venciūtė neslepia – visuomet skaudu girdėti, kaip gimtinėje likusi mokytojauti jos pusseserė pasakoja labai mylinti mokytojos darbą, bet iš gaunamo atlygio negalinti išlaikyti šeimos.

„Lietuvos mokytojų situacija yra apgailėtina. Žinote, visai neseniai sužinojau, kad ir mano gera draugė metė mylimą mokytojos darbą. Tiesiog dirbdama tokiomis sąlygomis, neberado laiko savo šeimai, vaikams, pasidarė irzli, nelaiminga. Apgailėtinas atlyginimas irgi padėjo priimti šį sprendimą. Kur mes bebūtume, kur begyventume, mums svarbu palaikyti mokytojus, nes mūsų vaikų ateitis priklauso nuo mokytojų gerovės. Aš, kaip mama, norėčiau savo vaikus patikėti tik laimingiems, gerbiamiems, oriems mokytojams, mylintiems ir išmanantiems savo darbą“, – sako emigrantė.

Šaltinis: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2018/12/13/news/streikuojantiems-mokytojams-jautrios-zinutes-is-emigrantu-8559263/

Stiprus akcentas, skurdus žodynas, pasimetimas – o kas yra klumpės? Tai tik keletas sunkumų, su kuriais susiduria iš emigracijos grįžę ir mokyklą pradėję lankyti pradinukai. Mokytojams kyla nauji iššūkiai – rasti būdų, kaip vaikus mokyti. Dalis užsienyje apsigyvenusių lietuvių renkasi nuotolinį mokymą. Pamoką klasėje keičia bendravimas internetu.

Kalbos barjeras

„Hola!“ – su bendraklasiais pasisveikina iš Ispanijos grįžęs berniukas. Ispanijoje jis lankė priešmokyklinę įstaigą. Galiausiai tėvai apsisprendė grįžti į Lietuvą, kad vaikas čia eitų į mokyklą.

Grįžusiems iš užsienio vaikams ir jų tėvams tenka stengtis kur kas daugiau, kad mokykloje jiems sektųsi taip pat, kaip bendraamžiams.

Šiaulių Ragainės progimnazijos pradinių klasių mokytojos metodininkės Neringos Viktoravičienės klasėje šiemet pirmą kartą tiek daug iš emigracijos grįžusių vaikų. Pedagogė susidūrė su iki tol nebūtais sunkumais – kalbos barjeru, ugdymo sistemų skirtumais.

Iš užsienio grįžę vaikai, pavyzdžiui, nežino, kas yra klumpės, senųjų rakandų pavadinimų, nes nėra su tokiais žodžiais susidūrę, tradicinių pasakų jiems niekas nesekė.

Vaikai kalba su akcentu, jų skurdus žodynas, nesupranta perkeltinių žodžių reikšmių. Užsienio kalbos žodžiai vis įsiterpia į kalbą, kai primirštamas lietuviškas.

Vaikams būna sudėtinga lietuviškai įvardinti medžių pavadinimus – žino juos tik užsienio kalba. Mokytojai tenka rodyti medžio lapą, aiškinti lietuvišką pavadinimą.

Mokosi vieni iš kitų

Nespėję priprasti prie naujos aplinkos, kalbos buvusių emigrantų vaikai psichologiškai labiau sudirgę, susierzinę, jaučia diskomfortą. N. Viktoravičienė pažymi, jog aukštesnėse klasėse vaikams iškyla sunkumų, kai tėvai vaiką pasiima kuriam laikui į užsienio šalį, po pusmečio vėl sugrąžina.

Yra buvę, kai nuotoliniu būdu moksleivis užduotis sprendė gerai, tačiau grįžus į mokyklą jo žinios neatitiko tos klasės lygio. Teko mokinį grąžinti viena klase žemiau. Vaikui tai – dvigubas stresas.

Pradinių klasių mokytoja atkreipia dėmesį, jog Lietuvos priešmokyklinio ugdymo įstaigos geriau nei užsienyje išlavina vaiko motoriką, rankas. Atėjusieji turi sunkumų piešti, spalvinti.

„Man atrodo, užsienyje nekreipiama dėmesio į darbo kokybę. Mes reikalaujame, kad atlikdamas darbą vaikas jį padarytų gerai, o ten svarbu – padariau, o kaip – nesvarbu“, – pažymi N. Viktoravičienė.

Bendraudama su iš užsienio grįžusiais vaikais mokytoja įžvelgia ir teigiamų aspektų: jie bendraklasius moko svetimos kalbos, papasakoja apie kitą šalį. Ji pati norėtų pasinaudoti Norvegijos ugdymo patirtimi – dažniau pamokas vesti lauke.

„Džiugu, kad tėvai sugrįžta į savo tėvynę. Anksčiau daugiau išvažiuodavo, negu sugrįždavo. Šiais mokslo metais neišvažiavo nė vienas – kiek pavasarį užsiregistravo, tiek atėjo rugsėjo pirmąją“, – džiaugėsi N. Viktoravičienė.

Nuotolinis mokymas – emigrantams

Naudodamiesi kompiuterinėmis technologijomis ir internetu užsienyje gyvenantys vaikai iš viso pasaulio turi galimybę mokytis lietuviškai virtualiose pamokose.

Lietuvoje šiuo metu yra penkios ugdymo įstaigos, organizuojančios nuotolinį mokymą. Viena pirmųjų, nuo 2011 metų, nuotolinio mokymo paslaugą 1-8 klasių mokiniams ėmė teikti Šiaulių „Sandoros“ progimnazija.

Pirmaisiais metais nuotoliniu būdu mokėsi 17 vaikų, šiemet – 158. Lietuvos piliečiams mokslas nuotoliniu būdu yra nemokamas.

Didžioji dalis mokinių yra emigravusių tėvų vaikai, vos 5 nuotoliniu būdu mokosi dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, po pasaulį daug keliaujantis sportininkas, vaikai, kurių tėvai prieštarauja, kad jie lankytų mokyklą dėl religinių įsitikinimų. Tokiais atvejais nuotoliniam mokymui turi būti suteiktas Vaikų teisių apsaugos tarnybos leidimas.

„Nevyniojant į vatą – jeigu yra galimybė eiti į mokyklą, geriau lankyti mokyklą. Gyvas kontaktas, socializacija labai reikalingi. Jeigu tam tikros priežastys neleidžia, tuomet geriau mokytis nuotoliniu būdu, užuot visai nesimokius“, – įsitikinęs „Sandoros“ progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis.

Per atstumą mokosi mokiniai beveik iš visų Europos Sąjungos šalių, Skandinavijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Brazilijos, Australijos.

Mokslo metų eigoje išbraukiami

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, kuruojanti nuotolinį ugdymą Giedrė Statkutė pažymi, jog per mokslo metus apie 50 mokinių šalinami iš sąrašų.

Dalis jų nutraukia mokslą, ilgą laiką nebeprisijungia prie sistemos, kiti grįžta į Lietuvą, tęsia mokslus buvusioje savo mokykloje. Yra pasitaikę atvejų, kada mokinys pašalintas mokyklos tarybos sprendimu, nes su tėvais nebepavyko susisiekti.

Direktorius K. Šaltis pažymi, jog toks mokymasis nėra lengvesnis – mokinys mokosi pagal visas konkrečios klasės mokymosi programas. Jis skirtas laikinai išvykusiems į užsienį mokiniams, kurie nesimoko toje šalyje, kur laikinai gyvena.

Visas mokymo kursas su reikalinga medžiaga patalpinamas „Moodle“ mokomojoje sistemoje, joje atliekami testai, kontroliniai uždaviniai. Mokiniams sudaromos sąlygos tiesiogiai konsultuotis su mokytojais tvarkaraštyje nurodytu laiku. Konsultuojant vaiką kitame žemyne mokytojams tenka derintis ir prie laiko juostų skirtumo, dirbti vakarais.

Ilgą laiką pagrindiniai įrankiai buvo pokalbių programa „Skype“ ir elektroninis paštas, tačiau patobulėjus bazei atsirado kitų instrumentų. Specialia mokomąja platforma galima fiksuoti mokinių prisijungimus, net kliktelėjimų pelyte skaičių ant užduoties, vyksta vaizdo konferencijos.

Internetu sukčiauti lengviau?

Per atstumą mokoma net etikos ar kūno kultūros. Pasak K. Šalčio, sukčiauti mokiniai gali ir pamokose, ir per atstumą. „50 metrų bėgimo rungtyje galima sumontuoti vaizdo klipuką, kuriame pasieki pasaulio rekordą, tačiau remiamasi abipusiu pasitikėjimu“, – sakė direktorius.

Pirmaisiais metais, kai „Sandoros“ progimnazija pradėjo nuotolinį mokymą, susiklostė kurioziška situacija. Talpindamas baigiamuosius testus klasėms į mokomąją terpę IT specialistas įvėlė klaidą – užduotis sukėlė viena klase sudėtingesnes.

Testo rezultatai išėjo gana geri – vieni silpnesni, kiti stipresni. Tik vienas iš 17 tėvų pasakė, kad vaikas mokėsi sekmadieninėje mokyklėlėje, papildomai žiūrėjo, bet užduotys vis tiek ne jų lygio – tą turėtų mokytis ateityje.

„Tada praleidome klaidą. Rašiau gražų laišką tėveliams, dėkodamas už rūpestį, už tai, kad jie gerai mokosi, bet kitą testą leistų spręsti patiems vaikams“, – prisiminė K. Šaltis.

Pradžioje direktoriaus pagrindinė frazė tėvams buvo „mes mokomės kartu su jumis“, dabar patys mokytojai įgijo daugiau patirties, patobulėjo sistema.

Reikalinga stipri motyvacija

Nuotoliniu būdu Šiauliuose mokosi ir vieno aktoriaus dukra, nes jų šeima metus keliauja po Aziją. Dėl didelio laiko skirtumo ir ne visada turimos interneto prieigos sudėtinga susisiekti tiesioginėms konsultacijoms, tačiau tėvai labai stengiasi, kad vaikas pabendrautų su mokytoja.

Nuotolinis mokymas naudojamas kaip adaptacinis periodas grįžti į gimtinę. Viena panevėžietė nutarė grįžti iš emigracijos ir apsigyventi Šiauliuose, kad jos vaikas galėtų tęsti mokslus „Sandoros“ mokykloje pas tą pačią mokytoją, su kuria bendravo nuotoliniu būdu.

Nuotoline paviene mokymosi forma suteikiama galimybė savarankiškai mokytis tik kai kurių dalykų (lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo – priklauso nuo klasės). Šią galimybę dažniausiai renkasi užsienio lietuviai, kurie nori, kad jų vaikas mokėtų lietuviškai.

„Mamos nori, kad lietuvių kalbos vaikai neužmirštų, nes jos nebėra kur praktikuoti. Net susibūrę į bendruomenes lietuviai vaikai nebekalba lietuviškai“, – sako K. Šaltis.

Šaltinis: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/sugrize_vaikai_neria_i_lietuviskas_pamokas/,print.1