Šiuolaikiniame pasaulyje išmanieji įrenginiai, internetas tampa neatsiejama mokymo(si) dalimi. Jais naudojasi tiek mokiniai, tiek nuo jų vos spėjantys neatsilikti pedagogai. Tačiau Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis pastebi – norint pamatyti, kaip iš tiesų kompiuteriai, išmanieji įrenginiai ir internetas pakeičia mokymo(si) sampratą, verta pasidomėti nuotoliniu mokymu.

„Fantastika, kad būdami Šiauliuose galime mokyti vaikus, gyvenančius Kinijoje, JAV ar Japonijoje“, – sako beveik 10-metį nuotolinio mokymo paslaugos į užsienį išvykusių lietuvių vaikams teikiančios mokyklos vadovas. Pašnekovo teigimu, nors Lietuvoje galimybė ne tik studentams, bet ir mokiniams mokytis nuotoliniu būdu egzistuoja jau kone dešimtmetį, apie tokią mokymo(si) formą girdėję dar tikrai ne visi.

„Įdomiausia, kad ar tai dėl nežinojimo, ar nesupratimo, kaip čia viskas vyksta, žmonės yra sukūrę įvairių legendų. Vieni įsivaizduoja, kad mokantis nuotoliniu būdu bus galima tiesiog sėdėti prie kompiuterio ir valgant spragėsius žiūrėti filmus, kiti mušasi į krūtinę ir draugams pasakoja, esą nusprendę mokytis tokia neįprasta forma bus priversti keltis net naktį, įsijungti kompiuterį ir dalyvauti nuotolinėje pamokoje“, – juokiasi K. Šaltis ir siūlo susipažinti su 10 populiariausių mitų apie nuotolinį mokymą, kuriuos griauna jo vadovaujamų mokytojų komanda.

1. Nuotolinis mokymas yra naujovė, kuri paplitusi visame pasaulyje, tik ne Lietuvoje.

Mitas. Nors nuotolinio mokymosi „gimtinės“ titulą atiduoti Lietuvai liežuvis neapsiverčia, mūsų šalyje nuotolinio mokymo paslaugas jau teikia daugiau kaip 50-imt įvairių ugdymo, švietimo įstaigų. Tiesa, programas, skirtas nuotoliniu būdu mokyti mokinius, turi vos kelios šalies mokyklos. Viena iš tokių, nuotoliniu būdu priimančių mokytis 1-8 kl. mokinius, yra Šiaulių „Sandoros“ progimnazija. Čia nuotoliniu būdu po visą pasaulį išsibarstę lietuvių vaikai sėkmingai mokosi jau nuo 2010-ųjų.

2. Norint mokytis nuotoliniu būdu, teks išklausyti informacinių technologijų žinių kursą.

Tikrų tikriausiais mitas! Jeigu mokinys, jo tėveliai moka įsijungti kompiuterį, naudotis internetu ir rengti dokumentus tokiomis programomis kaip „Microsoft Word“ ar į ją panašiomis, galima drąsiai teigti – pasirengimas mokytis nuotoliniu būdu yra daugiau nei patenkinamas. Žinoma, skenuojant rašto darbus, mokytojams paprašius kokią nors užduotį nufilmuoti, gali prireikti ir didesnio kompiuterinio raštingumo įgūdžių. Bet jeigu mokinys moka naudotis elektroniniu paštu (o kuris šiuolaikinis vaikas ar jo tėvelis to nemoka), tai visada galės prašyti pagalbos jį mokančių mokytojų.

Akivaizdu viena – nuotoliniu būdu nors kelis mėnesius pasimokiusio mokinio kompiuterinio raštingumo lygis visada bus gerokai aukštesnis nei jo bendraamžių, besimokančių įprastoje mokykloje kasdiene mokymosi forma.

3. Nuotoliniam mokymuisi reikalinga itin galinga kompiuterinė technika.

Mitas. Nebent darbui skirtą kompiuterį, patį paprasčiausią spausdintuvą (turintį skenavimo funkciją), internetiniams pokalbiams skirtą vaizdo ir garso techniką (tokią įrangą įprastai turi kiekvienas nešiojamas kompiuteris) būtų galima vadinti galinga kompiuterine technika. Kas iš tiesų yra galinga kompiuterinė technika? Į šį klausimą geriausiai atsakytų paaugliai kompiuterinių žaidimų entuziastai. Dar geriau – jo tėveliai, kurie kompiuterinės technikos parduotuves apeina kelių kilometrų spinduliu…

4. Praveriant virtualios klasės duris, namuose reikia turėti visą biblioteką arba gyvenant užsienyje atvažiuoti į Lietuvą nusipirkti vadovėlius – gi nebus iš  ko mokytis.

Mitas. Mokykla, siūlanti mokytis nuotoliniu būdu, pasirūpina ne tik vadovėliais, kurie mokiniams dažniausiai būna prieinami skaitmeniniu pavidalu. Dar daugiau – tapę nuotolinukais, mokiniai gauna prieigą prie virtualios mokymo(si) aplinkos, kurioje yra visa mokymuisi reikalinga medžiaga.

Pavyzdžiui, „Sandoros“ progimnazijos mokiniai ir mokytojai naudoja „Moodle“ virtualią mokymosi aplinką, kurioje pagal tik jiems sukurtą prieigą prisijungę mokiniai randa pamokų tvarkaraščius, mokytojų nufilmuotas mokomųjų dalykų pamokas, konsultacijų su mokytojais grafikus, nurodymus, kada kokį darbą reikia atsiskaityti ir pan.

5. Nuotolinis mokymasis – itin brangiai kainuojanti prestižinė mokymosi forma, skirta tik turtingiesiems.

Mitas. Nebent brangiai įkainotumėte tėvelių pagalbą savo atžaloms. Mokymasis nuotoliniu būdu visiškai nieko nekainuoja, t. y. nėra jokių mėnesinių ar semestrinių įmokų už mokslą. Tiesiog užtenka mokyklai, teikiančiai nuotolinio mokymo paslaugas, atsiųsti prašymą dėl priėmimo mokytis nuotoliniu būdu. Ir – pirmyn!

6. Tokia mokymosi forma – tik iš neturėjimo ką veikti.

Mitas. Neturėdami ką veikti, žmonės dažniausiai miega, keliauja arba žiūri filmus. Tėveliai, nusprendę savo vaiką leisti mokytis nuotoliniu būdu, visada įvertina tokio sprendimo naudą. Pati didžiausia nauda, kad su šeima išvykę mokiniai, net būdami kitoje šalyje ar kitame žemyne, gali mokytis Lietuvos mokykloje ir visiškai nemokamai įgyti išsilavinimą. Tai ypač svarbu tiems vaikams, kurie iš gimtinės išvežami ne visam laikui. Vadinasi, grįžę į tėviškę vaikai toliau galės sėkmingai mokytis kartu su savo bendraamžiais.

7. Nuotoliniu būdu mokyklą baigusio mokinio išsilavinimo pažymėjimas skiriasi nuo tų, kuriuos gauna bendraamžiai, mokyklą baigę kasdien zulindami mokyklinį suolą, kasdien fiziškai būdami mokykloje.

Tikrų tikriausiais mitas! Kadangi mokantis tiek įprastu, tiek nuotoliniu būdu mokiniai karčias žinių šaknis kremta pagal tas pačias Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas bendrąsias mokomųjų dalykų programas, mokyklos ar programos baigimo pažymėjimai visiems išduodami vienodi. Vienodą šie pažymėjimai turi galią ir vėliau tęsiant mokslus gimnazijoje, aukštojoje mokykloje.

Tiesa, pasirinkus nuotoliniu būdu mokytis ne visus mokomuosius dalykus, o tik lietuvių kalbą ir literatūrą, Lietuvos istoriją ir Lietuvos geografiją (lituanistinis modelis), tikėtis pažymėjimo, patvirtinančio, kad mokinys baigė, pavyzdžiui, pagrindinio ugdymo pirmos pakopos programą, nereikėtų. Tokiu atveju mokyklos išduoda pažymą apie mokymąsi. Kita vertus, lituanistinį modelį renkasi tik tie užsienyje gyvenančių lietuvių vaikai, kurie mokosi toje šalyje, kurioje gyvena. Ir elgiasi jie taip todėl, kad nenori visiškai nutraukti ryšių su Lietuva, nenori pamiršti gimtąją kalbą, jos istoriją. Mat šių dalykų nėra mokoma jokioje užsienio valstybinėje mokykloje.

8. Mokytis nuotoliniu būdu galima pradėti tik nuo pirmos klasės.

Mitas. Mažai kas nėra girdėję posakio: „Geriau vėliau, negu niekada“. Panaši taisyklė taikytina ir kalbant apie nuotolinį mokymąsi. Žinoma, būtų puiku, jeigu laikinai į užsienį su mokyklinio amžiaus netrukus sulauksiančia atžala išvykstantys tėvai pasirūpintų ir jos ugdymu. Bet nutinka visko – tėvai išlekia nepagalvoję, bando įsitvirtinti užsienyje, o apie galimybę vaiką mokyti gimtinėje nuotoliniu būdu sužino tik… Po kokių poros metų, kai vaikas jau turėtų lankyti nebe pirmą, o trečią klasę.

Kai mokykla gauna prašymą nuotoliniu būdu mokyti vaiką, senokai išaugusį pirmokėlio uniformą, pagal turimą informaciją (pateiktus asmens patirtį ir pasiekimus įrodančius dokumentus, atsižvelgusi į jo amžių, pokalbius su mokiniu, jo tėvais) priima mokytis į klasę, kurioje mokosi jo bendraamžiai. Labai dažnai tokiam mokiniui, kuris mokėsi užsienio valstybėje, kyla lietuvių kalbos mokymosi sunkumų. Todėl mokykloje su tėvais tariamasi dėl mokiniui teikiamos švietimo pagalbos, siūloma tam tikrą dalį laiko intensyviai mokytis lietuvių kalbos.

9. Bent kartą atvykti į mokyklą vis tiek reikės.

Mitas. Visi su mokinio priėmimu mokytis susiję dokumentai gali būti tvarkomi nuotoliniu būdu. Atvykti į mokyklą nereikia ir atsiskaitant mokytojų paskirtas užduotis, laikant testus, rašant kontrolinius darbus. Modernios technologijos, šiuolaikiška „Moodle“ virtuali mokymo(si) aplinka ir vaizdo konferencijos kambarys „Adobe Connect“ – tai priemonės, leidžiančios mokytis nuotoliniu būdu nekeliant kojos iš namų. Žinoma, kai mokinys, kurį mokytojai metus ar ilgiau pažįsta tik iš virtualaus bendravimo, atvyksta į mokyklą gyvai susitikti su jį mokančiais pedagogais, visada būna smagu.

10. Mokytis nuotoliniu būdu yra labai sunku.

Beveik mitas. Šį mitą pagrįsti arba paneigti yra labai sudėtinga. Sunku ar lengva – viskas priklauso nuo paties mokinio. Juk ir kasdien į mokyklą žygiuojantiems mokiniams vieniem mokytis sekasi geriau, kitiems – prasčiau. Panašiai ir su nuotoliniu mokymusi. Tiesa, mokantis nuotoliniu būdu mokiniui gali būti kur kas sunkiau rasti vidinės motyvacijos mokytis, atlikti mokytojų paskirtas užduotis. Todėl tėvelių pagalba, paraginimas, paskatinimas – labai reikalingas.

Šaltinis: http://m.technologijos.lt/text/cat/372/article/S-69360

Jau penktą savaitę streikuojančius mokytojus palaiko ne tik rinkėjams norintys įtikti politikai. Šią savaitę į pedagogų paskatinimo akciją įsijungė po įvairius žemynus išsibarstę nuotoliniu būdu besimokantys Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos mokiniai, jų tėveliai. Užsienyje gyvenantys lietuviai siunčia į gimtinę streikuojančius mokytojus drąsinančias nuotraukas, o šalies valdžiai negaili karčių žodžių.

Stebisi politikų, žinomų žmonių pasisakymais

„Vaikai yra šalies ateitis. Kiek į juos investuosim, kokiems mokytojams leisim juos ugdyti ir auginti, priklauso tik nuo mūsų. Švietimas turi būti šalies prioritetas. Lietuva turi rasti lėšų padėti savo mokytojams gyventi ir dirbti oriai. Esame įkūrę verslų Lietuvoje ir tikrai neprieštarautume mokėti daugiau mokesčių, jeigu tai sukurtų geresnes gyvenimo sąlygas tiems, kurių rankose yra šalies ateitis“, – žodžių į vatą nevynioja daugelį metų Filadelfijoje (JAV) gyvenanti Sonata Venciūtė. Sonata pasakoja, kad nors Lietuvoje nebegyvena jau daug metų, kasdien skaito apie šalies aktualijas internete. „Nesame įsitraukę į politinį Lietuvos gyvenimą, bet tikrai domimės, kas čia vyksta. Tikrai žinome ir apie streikuojančius mokytojus. Norėtume kaip galime juos palaikyti“, – kalba už Atlanto gyvenanti lietuvė. Moters teigimu, jai sunkiai suprantami kai kurių Lietuvoje gyvenančių žinomų žmonių, politikų pasisakymai dėl dabartinės mokytojų situacijos. Labiausiai esą užkliuvo internete skaitytas straipsnis, kuriame rašoma, kad atlikėjas Marijonas Mikutavičius pasisakė, neva streikuojantys pedagogai bando įrodyti – mokytojų profesija prestižinė. „Mūsų, lietuvių emigrantų, akyse ji ir yra prestižine! – teigia S. Venciūtė. – Mes kasdien didžiąją dienos dalį savo vaikus patikim mokytojams, tad kartu su jais kuriame vaikų ateitį. Tai didžiulė atsakomybė. Nesuprantu, kodėl Lietuvos valdžia tokias atsakingas mokytojų pareigas nuvertina ir nesutinka, kad už šį sunkų darbą turi būti teisingai ir adekvačiai atlyginta. Mano vaikai turi nuostabių mokytojų, kuriems mes esam be galo dėkingi“.

Nustebino užsienyje gyvenančių lietuvių palaikymas

Šiaulių „Sandoros“ direktorius Kęstutis Šaltis sako, kad jo vadovaujamos mokyklos pedagogai kol kas prie streikuojančių mokyklų neprisijungė. „Ugdymo procesas vyksta įprasta tvarka, nes mūsų mokyklos mokytojai priklauso kitai profesinei sąjungai, kuri yra pasirašiusi Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį. Tad lieka du keliai – arba stoti į streiką organizuojančią profesinę sąjungą, arba palaikyti streikuojančius kolegas kitais įmanomais būdais“, – atvirauja mokyklos vadovas. Mintis pasiteirauti, ką apie dabartinę situaciją galvoja po įvairias šalis išsibarstę nuotoliniu būdu Lietuvos švietimo sistemoje savo vaikus ugdančių mokinių tėvai, pasak „Sandoros“ progimnazijos pedagogų profesinės sąjungos pirmininkės matematikos mokytojos metodininkės Dalios Vėdaraitės, kilo visai atsitiktinai. „Po absurdiškų aukščiausių valdžios atstovų arogantiškų pasisakymų viešoje erdvėje, su kolegomis diskutavome, kaip būtų galima išreikšti savo palaikymą tiems, kurie kovoja už visos šalies pedagogų orumą. Kadangi ugdymas „Sandoros“ progimnazijoje vyksta ne tik kasdiene, bei ir nuotoline mokymo(si) forma, nuspręsta leisti savo poziciją išsakyti ir šiems mūsų mokiniams, kurie gyvena ne Lietuvoje, bet yra mūsų švietimo sistemos dalis“, – pasakoja D. Vėdaraitė. Pedagogė pripažįsta – tokio didelio užsienyje gyvenančių lietuvių palaikymo tikrai nesitikėjo. Užteko paskelbti informaciją mokyklos virtualioje mokymo(si) aplinkoje, kad yra galimybė palaikyti streikuojančius mokytojus, ir vos per kelias valandas nurodytais el. pašto adresais iš Indonezijos, JAV, Vokietijos, Rusijos, Didžiosios Britanijos, kitų šalių ėmė plaukti ilgiausi laiškai, mokinių daryti plakatai, nuotraukos. „Kadangi nenurodėme termino, iki kada galima tokiu būdu išreikšti savo pilietinę poziciją, su nekantrumu stebime situaciją, kiek dar laiškų gausime“, – sako mokytoja ir priduria – „Sandoros“ progimnazijos mokytojai streikuojančius kolegas remia ne tik idėjiškai. Dalis progimnazijos mokytojų į streikuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos streiko fondo sąskaitą pervedė pinigų.

Emigrantai Lietuvos švietimo sistema pasitiki

Kad ne visiems emigrantams nusispjauti, kas vyksta šalyje, iš kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie išvyko, rodo tėvų pasiryžimas gyvenant užsienyje ugdyti savo atžalas Lietuvos švietimo sistemoje. „Mums labai svarbu, kad mūsų vaikai, gimę ir gyvenantys užsienyje, turi tokią net nesvajotą galimybę mokytis Lietuvos švietimo sistemoje. Esame be galo dėkingi, kad būdami lietuviškos mokyklos dalimi galime jaustis ir savo šalies dalimi, galime mokytis lietuviškai. Mus išugdė Lietuvos mokyklose ir Lietuvos universitetuose, o dabar sudaromos sąlygos moderniais mokymo metodais mūsų vaikams išlaikyti lietuviškas šaknis“, – sako dviejų vaikų mama Sonata iš Filadelfijos. Moteris pasakoja, kad pati augo mokytojos šeimoje, todėl puikiai supranta, kiek mokytojas savęs atiduoda mylimam darbui ir kiek mažai lieka laiko savo šeimai, vaikams. Todėl S. Venciūtė sako tikinti – mokytojai anksčiau ar vėliau turės būti išgirsti. Maskvoje gyvenantis Aleksiejus Kelbas, atsiuntęs nuotrauką, kurioje kartu su žmona laiko mokytojus drąsinantį kovoti už savo teises plakatą, sako tiesiog norėję parodyti savo poziciją. „Lietuvoje gyvena mūsų giminės, patys čia lankomes kelis kartus per metus, todėl mokytojų problemos mums svarbios“, – rašo šeštoko tėtis.

Laimingus vaikus moko laimingi mokytojai

Mokytojai teisingai elgiasi kovodami už, jų manymu, netinkamas darbo sąlygas. Tuo įsitikinusi ir prieš porą metų į Prancūziją išvykusi Asta Giovinė, kurios dukra nuotoliniu būdu taip pat mokosi mūsų progimnazijoje pagal pradinio ugdymo lituanistinį modelį. Marselyje su šeima gyvenanti lietuvė sako iš prancūzų jau išmokusi, kaip svarbu kovoti už savo teises. „Esu baigusi Šiaulių universitete pedagogiką. Nors pedagoginio darbo mokykloje nedirbu jau daug metų, vis dar prisimenu, kaip sunku Lietuvoje pasirinkusiems šią profesiją. Seniai kalbama, kad mokytojų darbo krūviai ir gaunamas atlyginimas nėra adekvatūs. Džiaugiuosi, kad jie pagaliau ryžosi rimtai kovoti už savo teises į geresnį gyvenimą“, – sako Asta, komenduodama savo ir dukros apsisprendimą iš Marselio į Lietuvą mokytojams siųsti palaikymo žinutes. Mokytojų streiką palaikanti JAV gyvenanti S. Venciūtė neslepia – visuomet skaudu girdėti, kaip gimtinėje likusi mokytojauti jos pusseserė pasakoja labai mylinti mokytojos darbą, bet iš gaunamo atlygio negalinti išlaikyti šeimos.

„Lietuvos mokytojų situacija yra apgailėtina. Žinote, visai neseniai sužinojau, kad ir mano gera draugė metė mylimą mokytojos darbą. Tiesiog dirbdama tokiomis sąlygomis, neberado laiko savo šeimai, vaikams, pasidarė irzli, nelaiminga. Apgailėtinas atlyginimas irgi padėjo priimti šį sprendimą. Kur mes bebūtume, kur begyventume, mums svarbu palaikyti mokytojus, nes mūsų vaikų ateitis priklauso nuo mokytojų gerovės. Aš, kaip mama, norėčiau savo vaikus patikėti tik laimingiems, gerbiamiems, oriems mokytojams, mylintiems ir išmanantiems savo darbą“, – sako emigrantė.

Šaltinis: https://www.lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2018/12/13/news/streikuojantiems-mokytojams-jautrios-zinutes-is-emigrantu-8559263/

Stiprus akcentas, skurdus žodynas, pasimetimas – o kas yra klumpės? Tai tik keletas sunkumų, su kuriais susiduria iš emigracijos grįžę ir mokyklą pradėję lankyti pradinukai. Mokytojams kyla nauji iššūkiai – rasti būdų, kaip vaikus mokyti. Dalis užsienyje apsigyvenusių lietuvių renkasi nuotolinį mokymą. Pamoką klasėje keičia bendravimas internetu.

Kalbos barjeras

„Hola!“ – su bendraklasiais pasisveikina iš Ispanijos grįžęs berniukas. Ispanijoje jis lankė priešmokyklinę įstaigą. Galiausiai tėvai apsisprendė grįžti į Lietuvą, kad vaikas čia eitų į mokyklą.

Grįžusiems iš užsienio vaikams ir jų tėvams tenka stengtis kur kas daugiau, kad mokykloje jiems sektųsi taip pat, kaip bendraamžiams.

Šiaulių Ragainės progimnazijos pradinių klasių mokytojos metodininkės Neringos Viktoravičienės klasėje šiemet pirmą kartą tiek daug iš emigracijos grįžusių vaikų. Pedagogė susidūrė su iki tol nebūtais sunkumais – kalbos barjeru, ugdymo sistemų skirtumais.

Iš užsienio grįžę vaikai, pavyzdžiui, nežino, kas yra klumpės, senųjų rakandų pavadinimų, nes nėra su tokiais žodžiais susidūrę, tradicinių pasakų jiems niekas nesekė.

Vaikai kalba su akcentu, jų skurdus žodynas, nesupranta perkeltinių žodžių reikšmių. Užsienio kalbos žodžiai vis įsiterpia į kalbą, kai primirštamas lietuviškas.

Vaikams būna sudėtinga lietuviškai įvardinti medžių pavadinimus – žino juos tik užsienio kalba. Mokytojai tenka rodyti medžio lapą, aiškinti lietuvišką pavadinimą.

Mokosi vieni iš kitų

Nespėję priprasti prie naujos aplinkos, kalbos buvusių emigrantų vaikai psichologiškai labiau sudirgę, susierzinę, jaučia diskomfortą. N. Viktoravičienė pažymi, jog aukštesnėse klasėse vaikams iškyla sunkumų, kai tėvai vaiką pasiima kuriam laikui į užsienio šalį, po pusmečio vėl sugrąžina.

Yra buvę, kai nuotoliniu būdu moksleivis užduotis sprendė gerai, tačiau grįžus į mokyklą jo žinios neatitiko tos klasės lygio. Teko mokinį grąžinti viena klase žemiau. Vaikui tai – dvigubas stresas.

Pradinių klasių mokytoja atkreipia dėmesį, jog Lietuvos priešmokyklinio ugdymo įstaigos geriau nei užsienyje išlavina vaiko motoriką, rankas. Atėjusieji turi sunkumų piešti, spalvinti.

„Man atrodo, užsienyje nekreipiama dėmesio į darbo kokybę. Mes reikalaujame, kad atlikdamas darbą vaikas jį padarytų gerai, o ten svarbu – padariau, o kaip – nesvarbu“, – pažymi N. Viktoravičienė.

Bendraudama su iš užsienio grįžusiais vaikais mokytoja įžvelgia ir teigiamų aspektų: jie bendraklasius moko svetimos kalbos, papasakoja apie kitą šalį. Ji pati norėtų pasinaudoti Norvegijos ugdymo patirtimi – dažniau pamokas vesti lauke.

„Džiugu, kad tėvai sugrįžta į savo tėvynę. Anksčiau daugiau išvažiuodavo, negu sugrįždavo. Šiais mokslo metais neišvažiavo nė vienas – kiek pavasarį užsiregistravo, tiek atėjo rugsėjo pirmąją“, – džiaugėsi N. Viktoravičienė.

Nuotolinis mokymas – emigrantams

Naudodamiesi kompiuterinėmis technologijomis ir internetu užsienyje gyvenantys vaikai iš viso pasaulio turi galimybę mokytis lietuviškai virtualiose pamokose.

Lietuvoje šiuo metu yra penkios ugdymo įstaigos, organizuojančios nuotolinį mokymą. Viena pirmųjų, nuo 2011 metų, nuotolinio mokymo paslaugą 1-8 klasių mokiniams ėmė teikti Šiaulių „Sandoros“ progimnazija.

Pirmaisiais metais nuotoliniu būdu mokėsi 17 vaikų, šiemet – 158. Lietuvos piliečiams mokslas nuotoliniu būdu yra nemokamas.

Didžioji dalis mokinių yra emigravusių tėvų vaikai, vos 5 nuotoliniu būdu mokosi dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, po pasaulį daug keliaujantis sportininkas, vaikai, kurių tėvai prieštarauja, kad jie lankytų mokyklą dėl religinių įsitikinimų. Tokiais atvejais nuotoliniam mokymui turi būti suteiktas Vaikų teisių apsaugos tarnybos leidimas.

„Nevyniojant į vatą – jeigu yra galimybė eiti į mokyklą, geriau lankyti mokyklą. Gyvas kontaktas, socializacija labai reikalingi. Jeigu tam tikros priežastys neleidžia, tuomet geriau mokytis nuotoliniu būdu, užuot visai nesimokius“, – įsitikinęs „Sandoros“ progimnazijos direktorius Kęstutis Šaltis.

Per atstumą mokosi mokiniai beveik iš visų Europos Sąjungos šalių, Skandinavijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Brazilijos, Australijos.

Mokslo metų eigoje išbraukiami

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, kuruojanti nuotolinį ugdymą Giedrė Statkutė pažymi, jog per mokslo metus apie 50 mokinių šalinami iš sąrašų.

Dalis jų nutraukia mokslą, ilgą laiką nebeprisijungia prie sistemos, kiti grįžta į Lietuvą, tęsia mokslus buvusioje savo mokykloje. Yra pasitaikę atvejų, kada mokinys pašalintas mokyklos tarybos sprendimu, nes su tėvais nebepavyko susisiekti.

Direktorius K. Šaltis pažymi, jog toks mokymasis nėra lengvesnis – mokinys mokosi pagal visas konkrečios klasės mokymosi programas. Jis skirtas laikinai išvykusiems į užsienį mokiniams, kurie nesimoko toje šalyje, kur laikinai gyvena.

Visas mokymo kursas su reikalinga medžiaga patalpinamas „Moodle“ mokomojoje sistemoje, joje atliekami testai, kontroliniai uždaviniai. Mokiniams sudaromos sąlygos tiesiogiai konsultuotis su mokytojais tvarkaraštyje nurodytu laiku. Konsultuojant vaiką kitame žemyne mokytojams tenka derintis ir prie laiko juostų skirtumo, dirbti vakarais.

Ilgą laiką pagrindiniai įrankiai buvo pokalbių programa „Skype“ ir elektroninis paštas, tačiau patobulėjus bazei atsirado kitų instrumentų. Specialia mokomąja platforma galima fiksuoti mokinių prisijungimus, net kliktelėjimų pelyte skaičių ant užduoties, vyksta vaizdo konferencijos.

Internetu sukčiauti lengviau?

Per atstumą mokoma net etikos ar kūno kultūros. Pasak K. Šalčio, sukčiauti mokiniai gali ir pamokose, ir per atstumą. „50 metrų bėgimo rungtyje galima sumontuoti vaizdo klipuką, kuriame pasieki pasaulio rekordą, tačiau remiamasi abipusiu pasitikėjimu“, – sakė direktorius.

Pirmaisiais metais, kai „Sandoros“ progimnazija pradėjo nuotolinį mokymą, susiklostė kurioziška situacija. Talpindamas baigiamuosius testus klasėms į mokomąją terpę IT specialistas įvėlė klaidą – užduotis sukėlė viena klase sudėtingesnes.

Testo rezultatai išėjo gana geri – vieni silpnesni, kiti stipresni. Tik vienas iš 17 tėvų pasakė, kad vaikas mokėsi sekmadieninėje mokyklėlėje, papildomai žiūrėjo, bet užduotys vis tiek ne jų lygio – tą turėtų mokytis ateityje.

„Tada praleidome klaidą. Rašiau gražų laišką tėveliams, dėkodamas už rūpestį, už tai, kad jie gerai mokosi, bet kitą testą leistų spręsti patiems vaikams“, – prisiminė K. Šaltis.

Pradžioje direktoriaus pagrindinė frazė tėvams buvo „mes mokomės kartu su jumis“, dabar patys mokytojai įgijo daugiau patirties, patobulėjo sistema.

Reikalinga stipri motyvacija

Nuotoliniu būdu Šiauliuose mokosi ir vieno aktoriaus dukra, nes jų šeima metus keliauja po Aziją. Dėl didelio laiko skirtumo ir ne visada turimos interneto prieigos sudėtinga susisiekti tiesioginėms konsultacijoms, tačiau tėvai labai stengiasi, kad vaikas pabendrautų su mokytoja.

Nuotolinis mokymas naudojamas kaip adaptacinis periodas grįžti į gimtinę. Viena panevėžietė nutarė grįžti iš emigracijos ir apsigyventi Šiauliuose, kad jos vaikas galėtų tęsti mokslus „Sandoros“ mokykloje pas tą pačią mokytoją, su kuria bendravo nuotoliniu būdu.

Nuotoline paviene mokymosi forma suteikiama galimybė savarankiškai mokytis tik kai kurių dalykų (lietuvių kalbos, istorijos, geografijos, pasaulio pažinimo – priklauso nuo klasės). Šią galimybę dažniausiai renkasi užsienio lietuviai, kurie nori, kad jų vaikas mokėtų lietuviškai.

„Mamos nori, kad lietuvių kalbos vaikai neužmirštų, nes jos nebėra kur praktikuoti. Net susibūrę į bendruomenes lietuviai vaikai nebekalba lietuviškai“, – sako K. Šaltis.

Šaltinis: http://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/sugrize_vaikai_neria_i_lietuviskas_pamokas/,print.1