Nuo 2021 m. kovo 1 d. (pirmadienio), 8.00 val., pradedamas mokinių priėmimas į naujai formuojamas 1-as ir 5-as klases, mokslus pradėsiančias 2021 m. rugsėjo 1 d. Svarbiausia informacija apie priėmimo tvarkas, prašymų formos patalpinta mokyklos internetinėje svetainėje.
Tačiau šiemet Lietuvoje pratęsus karantiną, yra keletas svarbių pasikeitimų, apie kuriuos mokinių tėveliai privalo žinoti:
Minint Pasaulinę AIDS dieną, „Sandoros” progimnazijoje aštuntos klasės mokiniams buvo suorganizuotas protmūšis „AIDS geriau žinoti 19“. Mokiniai, susiskirstyti į 4 komandas, varžėsi kas greičiau ir teisingai atsakys į klausimus apie žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV), jo plitimo būdus, prevenciją, gydymą, mokslo naujienas ŽIV ir AIDS srityse. Protmūšio užduotis parengė Švietimo ir komunikacijos skyrius Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.
Biologijos mokytoja I.Radvilė ir gamtos mokytoja V.Pranskaitienė
Apie tai, ar leisti vaikams ugdytis šeimoje pagal bendrojo ugdymo programas, Lietuvoje diskutuojama jau kelerius metus. Kol šis nestandartinis mokymosi būdas dar nėra įteisintas, mokiniams ir jų tėvams siūloma progresuojanti alternatyva – mokymasis nuotoliniu būdu.
Nuotolinį mokymą vaikams Lietuvoje teikia 3 mokymo įstaigos: Šiaulių „Sandoros“ progimnazija, Šiaulių Simono Daukanto gimnazija ir Vilniaus Ozo gimnazija.
Lietuviai nuotolinio mokymo sistemas diegia Latvijoje
Vilniaus Ozo gimnazijos direktorius Albinas Daubaras nuotolinį mokymąsi inicijavo dar 2002 m. ir tuomet šis projektas buvo vadinamas eksperimentiniu. Jo vadovaujama mokykla pralaužė ledus šiam mokymosi būdui ir tapo pirmąja tokia mokykla šalyje. Šios Vilniaus gimnazijos patirtį intensyviai perima Latvija – lietuviai apmokė naudotis unikaliu nuotolinio mokymosi modeliu jau keturias kaimyninės valstybės mokyklas ir jis jau spėjo pasiteisinti.
Ozo gimnazijoje nuotoliniu būdu gali mokytis visų klasių mokiniai, taip pat ir abiturientai. Šiuo metu joje nuotoliniu būdu mokosi per 1100 moksleivių. Didžioji dalis šių mokinių – emigrantų vaikai, jų yra apie 800.
Kitą dalį tokių mokinių sudaro neįgalieji, merginos, kurios anksti susilaukia vaiko, intensyviai sportuojantys sportininkai ir įvairių meno šakų atstovai.
„Nueitas nemažas kelias. Pradžioje nuotoliniu būdu mokėsi 24 mokiniai, o dabar – daugiau nei tūkstantis. Mūsų nuotolinio mokymo projektas ir ugdymo proceso skaitmenizavimas labai pasiteisino vien dėl to, jog didėja tokio mokymosi būdo poreikis. Globalizacijos sąlygomis tai yra patogus ir pigus mokymo būdas. Dėl jo galime išlaikyti lietuvybę, emigrantų ryšį su Lietuva ir galimybę grįžti į tėvynę po kiek laiko. Be to, daug kam netinka keltis anksti ir ši problema yra išsprendžiama, nes mokinys pamokas atlikti gali bet kuriuo paros metu.
Yra tėvų, norinčių ugdyti savo vaikus namuose savarankiškai, tačiau manau, jog savarankiškumo poreikį visiškai atliepia nuotolinis mokymasis. Mūsų mokytojai ir specialistai kontroliuoja ugdymo programos reikalus, kad mokinys neatitoltų nuo jos reikalavimų, nes vis tik vaikai anksčiau ar vėliau susiduria egzaminais, ir jeigu tėvai neturi reikiamos kompetencijos, vaikui gali kilti problemų. Visi atlikti darbai mūsų gimnazijoje lieka užfiksuoti, tad kilus bet kokiam konfliktui juos labai lengva analizuoti“, – teigė A. Daubaras.
Paklaustas, ar nuotoliniu būdu besimokantiems moksleiviams netrūksta socializacijos proceso ir bendruomeniškumo ugdymo, direktorius teigė, jog tai visiškai atstoja socialiniai tinklai.
„Pasitikiu socialiniais tinklais. Tai geriau nei atsitiktinai klasėse susodinami mokiniai, kai jose neretai sėdi įvairaus sociakultūrinio lygio jaunuoliai. Tose klasėse dominuoja ne tie, kurie intelektualiausi ir linkę į mokslą bei pažinimą, o truputį brutalesnio tipo jaunuoliai, kurie užgožia likusius vaikus.
O socialiniai tinklai leidžia susiburti pagal interesus, vyksta susirašinėjimai, mokiniai žaidžia tarpusavyje šachmatais, dalijasi eilėmis, požiūriu į istoriją, politikuoja, ginčijasi, ir tas bendravimas vyksta nuolat. Be to, mes visuomet rekomenduojame neformalų ugdymą, kuris tai išsprendžia: būreliai, studijos ir visa kita“, – kalbėjo Ozo gimnazijos direktorius.
Ugdymas šeimoje dar neįteisintas
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas teigė, jog nuotolinis mokymo proceso organizavimo būdas šalyje įteisintas nuo 2012 m. ir dar nėra labai populiarus, tačiau siūlomas šeimoms, kurios nenori vaikų leisti į mokyklą.
„Šį mokymosi būdą dažniausiai renkasi tėvai, laikinai išvykę gyventi į užsienį su vaikais ir norintys, kad jų vaikai mokytųsi pagal Lietuvos bendrojo ugdymo programas. Pvz., Šiaulių „Sandoros“ progimnazijoje nuotoliniu būdu pagal bendrojo ugdymo programas mokosi 81 mokinys ir tik 6 iš jų gyvena Lietuvoje.
Žinoma, yra tėvų, kurie norėtų, kad jų vaikai nelankytų mokyklos, ugdytųsi šeimoje. Kol ugdymasis šeimoje Lietuvoje dar neįteisintas įstatymu, tėvams, norintiems savo vaikus ugdyti šeimoje, siūloma pasirinkti nuotolinį būdą. Nusiskundimų dėl ugdymo kokybės nuotoliniu būdu negauname“, – tvirtino A. Puodžiukas.
Jo teigimu, Lietuvoje daugėja tėvų, kurie norėtų, jog jų vaikai galėtų ugdytis šeimoje pagal priešmokyklinio ugdymo, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.
Pavyzdžiui, Lenkijoje ugdytis šeimoje leidžiama vaikams pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas (šioje šalyje ugdymas šeimoje įteisintas įstatymu), Estijoje – pagal vidurinio ugdymo programą.
„Nors intensyvios diskusijos su visomis suinteresuotomis pusėmis – tėvais, mokyklų vadovų asociacijų, savivaldybių ir kt. atstovais – vyksta, prie bendros nuomonės kol kas neprieita.
Reikia rimtai pasverti visus privalumus ir galimus trūkumus. Savo žodį turėtų tarti ir vaiko teisių apsaugos specialistai, ir mokslininkai, ir psichologai. Svarbiausiu dalyku, kalbėdami apie tai, turėtume laikyti vaiko gerovę, jo ateities užtikrinimą. Tėvų noras, kad jų vaikas ugdytųsi šeimoje, suprantamas, tačiau tai neturėtų būti vienasmenis jų sprendimas.
Manome, kad Švietimo įstatymu turėtų būti sudarytos prielaidos tinkamai užtikrinti vaiko teises į mokslą ir vaiko teisių apsaugos principams įgyvendinti, nustatytos esminės sąlygos, kada būtų leidžiama ugdyti vaiką šeimoje, nustatyta tėvų atsakomybė už savo vaikų ugdymo kokybę bei socializaciją ir kt.“, – kalbėjo A. Puodžiukas.
Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir LRV biudžeto lėšomis finansuojami projektai
Mokyklos aprūpinamos naujomis mokymo(si) priemonėmis: įdomiau mokysis ir vyresni mokiniai“
Projektas „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“
Ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimas ir plėtra bendrajame lavinime ir profesiniame mokyme
Mokyklinis projektas „Šiauliečiai pasaulyje”
Mokyklinis projektas „Šokantys mokytojai”
„Erasmus+ projektas 2018-1-LT01-KA101-046793
Siekdama vykdyti nuolat besimokančios organizacijos idėjas, atliepdama ES ir nacionalines švietimo, mokyklos strategijas – ugdyti atviras naujoms idėjoms, kūrybingas, pasirengusias konkurencijai bei sėkmingai tolimesnei akademinei bei profesinei veiklai asmenybes – Šiaulių „Sandoros” progimnazijos bendruomenė numato tobulinti 2 mokytojų ir 1 administracijos atstovo mokėjimus ir įgūdžius, sudarant sąlygas jiems dalyvauti 5 ir 6 dienų kvalifikacijos tobulinimo kursuose. Aktualiausios projekto temos – projektų rengimas ir vadyba, pamokos organizavimo kokybės gerinimas, personalo vadyba, mokyklos bei ugdymo kokybės vertinimas ir įsivertinimas, užsienio kalbų (vokiečių ir anglų) komunikacinių bei IT kompetencijų tobulinimas. Kvalifikacijos tobulinimui buvo pasirinktos Europos (Graikijos, Ispanijos ir Vokietijos) mokytojų kvalifikacijos tobulinimo institucijos, turinčios sėkmingą tarptautinę patirtį mokymų srityje.
Mums labai svarbu, kad mūsų mokytojai kursuose dalyvaus kartu su kitų šalių atstovais, taigi tarpkultūrinis bendravimas vyks ne tik seminarų metu. Be to mokytojai turės galimybę užmegzti kontaktus ir susirasti būsimų projektų partnerius. Projektų valdymo įgūdžiai mokytojams padės organizuoti europinę projektinę veiklą institucijoje. Dalyviai patobulins profesines kompetencijas, gerins pamokos organizavimo, vadybinius, socialinius įgūdžius, plėtos kalbos mokymosi, naudojimosi IT gebėjimus, įgis pasitikėjimo savimi, pozityvų mokymosi visą gyvenimą kompetencijos suvokimą ir vertinimą, geriau supras kitas kultūras bei ES vertybes. Gauta patirtimi mokytojai dalysis mokyklos, miesto ir šalies bendruomenėse, įgytus mokėjimus reguliariai taikys ugdymo procese.
Direktoriaus pavaduotojas ugdymui Mindaugas Malcevičius 2019 m. gruodžio 2-6 dienomis dalyvavo kvalifikacijos kėlimo kursuose Graikijoje. Išvyka organizuota pagal mokykloje įgyvendinamą „Erasmus+“ KA1 projektą. Plačiau apie viską – naujienų portalo etaplius.lt publikacijoje.
2019 m. kovo 8-13 d. mokytoja Inga Urbonienė dalyvavo „Erasmus+“ kvalifikacijos tobulinimo kursuose Funšalio mieste, Madeiroje. Kursuose buvo tobulinamos tarptautinių projektų valdymo kompetencijos, mokomasi dirbti multikultūriniame kontekste.
Projekto veiklos vyks vokiečių kalba. Projekto partneriai – Lenkija, Rumunija, Italija, Turkija ir Lietuva. Šis projektas apie šalių šventuosius, jų darbus, tiesas, dvasinį žmonių gyvenimą. Mūsų mokiniai turės galimybę aplankyti šventąsias šalių partnerių vietas, eiti piligrimų keliais, sužinoti apie kitas religijas, šventuosius, mokysis tolerancijos ir dvasingumo.
Pirmas projekto „Von der Alltätigkeit bis zur Heiligkeit“ partnerių iš Lenkijos, Rumunijos, Turkijos, Italijos ir 
Lietuvos susitikimas įvyko mūsų mokykloje. Svečiai grožėjosi mūsų liturginio choro giesmėmis, dalyvavo pamokose, dalyvavo ekskursijose miesto Katedroje, Kryžių kalne, Šiluvoje. Svečiai buvo nuvykę ir į sostinę, kur apžiūrėjo senamiestį, Vilniaus Katedrą, šv. Onos bažnyčią, Aušros Vartus. Mokiniai paruošė prezentacijas apie savo šalį ir žymius šventuosius.
Antras projekto „Von der Alltätigkeit bis zur Heiligkeit“ susitikimas vyko Italijoje 2020 m. vasario 3-7 d. Mūsų mokyklos mokinių komanda (Arnas Grauslys, Lijada Mikulskytė, Rokas Barzdžius, Saulius Dikšas, Ignas Kopilovas, Viltė Abraitytė ir Melita Šuminaitė), lydimi mokytojų Ingos Urbonienės, Dalios Vėdaraitės ir Kristinos Černiauskienės lankėsi Italijoje, Sicilijos regione, Kaltanisetos mieste. Vaikai ir mokytojai dalyvavo mokymosi veiklose apie šventuosius, skaitė paruoštas prezentacijas, lankė vietos šventas vietas, dalyvavo šv. Agotos atlaiduose.
